Visa programos filosofija, formatas ir erdvės, kurioms ji buvo sukurta.
Programa remiasi paprasta prielaida: daina gali būti atliekama pokalbio garsumu. Ne šnabždoma — atliekama. Erdvė tarp Coheno, Cave'o, Gabrielio ir Stingo yra būtent tokio garsumo.
Formatas. Duetas: vokalas ir akustinė gitara su šepetėliais grojama perkusija. Būgnų komplektas čia nėra „būgnai“ — tai faktūros instrumentas: šepetėliai ir ratlankis, be lazdelių. Pageidaujant — akordeonas tose interpretacijose, kuriose jis turi savo vietą.
Trukmė. 75–90 minučių, galima dviem dalimis su trumpa pertrauka. Programa taip pat skleidžiasi trimis trumpesnėmis dalimis per priėmimą, bet sėdima versija yra ta forma, kuriai programa ir buvo kuriama.
Publika. Publika yra trečiasis instrumentas. Programa geriausiai skamba erdvėse, kur klausymasis yra įsipareigojimas — koncertų salėse, teatruose, ambasadose, kultūros fonduose, galerijų atidarymuose ramesnėmis valandomis, iškilminguose korporatyviniuose vakaruose literatūrinio atspalvio.
Erdvės, kurioms ji kurta. Esplanade salė Singapūre, Cotton Club Tokijuje, mažoji Goethe-Institut salė, Vilniaus kultūros namai, kur tą patį vakarą kažkas perskaito eilėraštį, Vienos vernisažo valanda, kai šurmulys nutyla.
Kuo ji nėra. Ji nėra vestuvinė grupė. Ji nėra koverių programa. Ji nėra dainų autoriaus pristatymas, ieškantis savo publikos — ji sukurta publikai, kuri jau moka klausytis.
← Atgal į naujienas